PROJEKTAI

  • Projektas „Ateities profesinė sėkmė prasideda šiandien“

Projekto tikslas: skatinti neaktyvių, darbingų Marijampolės miesto gyventojų užimtumą, suteikiant jiems profesinius įgūdžius, paklausius darbo rinkai. Projekto metu bus visapusiškai įvertinti 36 asmenų poreikiai, specialistų pagalba jiems suformuoti profesiniai įgūdžiai, bei Marijampolės miesto gyventojams teikiama pagalba įsitraukiant į daro rinką.

Siekiami rezultatai: iki projekto pabaigos 36 dalyviams, iš jų 16 dalyvių 18-29 m. amžiaus, suteikti profesiniai įgūdžiai; po projekto pabaigos 16 projekto veiklų dalyvių padėtis darbo rinkoje pagerės.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia: 2020-08-06

Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga: 2022-08-06

Iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas

Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0313

Apie projektą: https://www.esinvesticijos.lt/lt//finansavimas/paraiskos_ir_projektai/ateities-profesine-sekme-prasideda-siandien

  • Profesinės reabilitacijos specialistai gilino žinias apie epilepsiją

Ką kiekvienas iš mūsų turime žinoti apie epilepsiją? Kaip ir kodėl ja susergama? Ar šios ligos baimė yra pagrįsta?

Kaip savo kasdieniame darbe galime padėti žmogui, sergančiam epilepsija?

Ką kiekvienas iš mūsų turime žinoti apie epilepsiją? Kaip ir kodėl ja susergama? Ar šios ligos baimė yra pagrįsta? Kaip savo kasdieniame darbe galime padėti žmogui, sergančiam epilepsija?

Šie klausimai dažnai kyla specialistams, dirbantiems profesinės reabilitacijos srityje. Šiandien apie šią ligą žinome dar nepakankamai, apie ją vis dar vengiama kalbėti. Siekiant kelti profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių specialistų kvalifikaciją, buvo suorganizuoti mokymai „Darbas su negalią turinčiais asmenimis, sergančiais epilepsija“. Mokymus 2017 m. lapkričio 24 d. organizavo VšĮ „Vilties žiedas“, vykdydamas profesinės reabilitacijos metodinio centro 2017 metų veiklų programą. Mokymų tikslas – supažindinti specialistus su darbo specifika bei suteikti reikiamas žinias, identifikuoti dažniausiai iškylančias problemas dirbant su epilepsija sergančiais asmenimis.

Mokymus vedė Lietuvos Caritas Epilepsijos psichosocialinio konsultacinio centro vadovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, socialinių mokslų daktarė Polina Šedienė. Lektorė jau daug metų dirba konsultavimo ir pagalbos sergantiems epilepsija bei jų šeimos nariams srityje. Kaip teigė Dr. P. Šedienė, epilepsija serga maždaug 6 iš 1000 gyventojų. Dažnai atsitinka taip, kad sergančiojo šeimoje yra nekalbama apie epilepsiją. Taip pat apie ją nekalbama su draugais ir darbo ar mokslo kolegomis. Kai kurie sergantys epilepsija mieliau tai nutyli. Ne išimtis – neįgalieji, dalyvaujantys profesinės reabilitacijos programoje. Profesinės reabilitacijos programoje dalyvauja skirtingas negalias turintys neįgalieji, kuriems nustatytas 0-45 proc. darbingumo lygis. Epilepsija nebūtinai yra pagrindinis susirgimas, dėl kurio asmeniui nustatomas neįgalumas. Ši liga gali būti viena iš kompleksinės negalios dalių.

Mokymuose dalyvavę profesinės reabilitacijos specialistai: socialiniai darbuotojai, atvejo ir įdarbinimo vadybininkai, profesijos mokytojai, psichologai, kineziterapeutai, specialieji pedagogai, – pastebėjo, kad daugeliui jų darbe ar kasdieniame gyvenime teko sutikti epilepsija sergančių asmenų ar stebėti epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų. Visi sutiko, kad dažnai žinių apie šią ligą trūkumas sukelia nepaaiškinamą baimę, o nežinojimas, kaip padėti sergančiajam, – bejėgiškumo jausmą.

Epilepsija – dažniausia lėtinė nervų sistemos liga, kuri buvo žinoma jau senovėje, tačiau ir šiandien dar daug žmonių gyvena savo įsitikinime, kad epilepsija yra kažkas mistiška, paslaptinga. Žmonėms žodis „epilepsija“ asocijuojasi su kritimu be sąmonės, lydimu traukulių ir iš burnos krentančių putų. Labai dažnai visuomenėje neatpažįstamos tos epilepsijos formos, kurios pasireiškia ne traukuliais, bet į alpimą panašiais sąmonės sutrikimais, sustingimais, abejingumu tam, kas vyksta. Šiuos reiškinius šeimos nariai ar mokytojai, dažnai vertina kaip neatidumą, išsiblaškymą. Epilepsija gali pasireikšti ir keisto elgesio priepuoliais bei neadekvačiu emocijų reiškimu. Tokiais atvejais pastebimi žmogui visai nebūdingi staigūs pykčio, agresyvumo priepuoliai, rėkimas, juokas ar artimųjų puolimas. Tokių priepuolių kamuojami žmonės nesuvokia savo elgesio neadekvatumo, nelaiko to liga, dažniausiai, pasibaigus priepuoliui, neatsimena, kas vyko jo metu.

Lektorės teigimu, 2013 metais Lietuvoje buvo apie 24 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuota epilepsija. Deja, sergančių epilepsija skaičius kasmet auga. Pozityvu yra tai, kad epilepsija gali būti gydoma. Tinkamai gydomi asmenys neišsiskiria iš kitų ir apie 70 proc. sergančiųjų daugiau nepatiria priepuolių bei gyvena visiškai normalų gyvenimą.

Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama atkurti arba padidinti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją, didinti įsidarbinimo galimybes. Kasmet apie 1100 skirtingas negalias turinčių neįgaliųjų dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje. Dr. P.Šedienė pažymėjo, kad dirbant su neįgaliaisiais, sergančiais epilepsija, ypač svarbi integrali pagalba, visų profesinės reabilitacijos srityje dirbančių specialistų bendras darbas. Visais atvejais veiksminga psichoterapinė pagalba, neįgaliojo įtraukimas į bendras veiklas, užimtumas socialinėse veiklose, parama ir palaikymas grupinių užsiėmimų metu.

Mokymų metu dalyviai iškėlė labiausiai rūpimus klausimus: kaip atpažinti epilepsijos priepuolį, kaip elgtis priepuolio metu, kaip užtikrinti reikiamą pagalbą, kokių veiksmų imtis įvykus priepuoliui? Lektorė akcentavo kelis paprastus žingsnius: nusiraminti, saugoti priepuolio ištiktą asmenį nuo sužeidimų, likti šalia, kol jis atgaus sąmonę, ir, priepuoliui pasibaigus, pasiūlyti reikiamą pagalbą.

Vienas iš pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų – neįgaliojo asmens įsidarbinimas. Profesinės reabilitacijos programos ciklo metu teikiama pagalbos įsidarbinant ir palaikymo įsitvirtinant darbo vietoje paslauga. Siekiant šio tikslo, paslaugas teikiantys specialistai tiesiogiai bendrauja su darbdaviais, konsultuoja juos dėl darbo vietos pritaikymo neįgaliojo poreikiams, padeda spręsi po įdarbinimo iškylančias problemas. Įvertindama išklausytų mokymų naudą viena iš mokymų dalyvių pažymėjo, kad dabar kaip specialistė jausis tvirčiau susidūrusi su epilepsija sergančiu žmogumi: „Mokymų metu gautos žinios padėjo man įveikti savo išankstines nuostatas. Dabar aš apie epilepsiją, kaip apie ligą, galėsiu daugiau papasakoti darbdaviui, padėti jam įveikti vyraujančias nepagrįstas baimes. Galėsiu perteikti gautas žinias, formuoti darbdavių požiūrį į epilepsiją kaip į valdomą ligą, netrukdančią sergančiajam sėkmingai prisitaikyti ir dirbti“.

Informaciją parengė

VšĮ „Vilties žiedas“ Profesinės reabilitacijos metodinis centras

  • Erasmus+ programa „Equality in practice and work“

2017 m. birželio 18-liepos 1 dienomis vyko Erasmus programos projektas „Equality in practice and work“. Dalyviai, aštuoni jaunuoliai iš Rumunijos, viešėjo Druskininkų mieste, atliko praktiką ir sėmėsi žinių turizmo srityje. Viena pagrindinių tų vietų buvo ir įstaiga VšĮ „Profesijų spektras“. Projektą globoti sutikęs  Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas  džiaugėsi geranoriškais verslininkais, sutikusiais prisidėti prie projekto ir pabrėžė, kad patirtis tampa vertinga tuomet, kai ji yra perduodama. Druskininkų verslininkai geranoriškai  atsiliepė į mero iniciatyvą globoti projektą – dvi savaitės Druskininkuose jaunuolių iš Rumunijos atmintyje išliks ilgam: pirmiausia dėl žinių, kurias jie gavo, kiekvieną dieną praktikuodamiesi Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre AQUA, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centre, „Grand SPA Lietuva“, „Eglės“ sanatorijoje, viešbutyje „Goda“. „Profesijų spektre“ praktiką atlikę angliškai kalbantys jaunuoliai iš arti pamatė, kaip dirba didžiosios sveikatinimo įstaigos, savo jėgas išmėgino įvairiuose padaliniuose, sužinojo, kokie reikalavimai keliami darbuotojams.

Christian’s story at small and charming family Hotel and SPA “Goda”

  • Dalyvavimas projekte „Pagalba neįgaliesiems“

2015 m. kovo 1 d. Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Pagalba neįgaliesiems“, projekto kodas numeris 07.3.1-ESFA-V-402-01-0001. Projekto įgyvendinimo metu profesinės reabilitacijos programose dalyvaus 2 000 teritorinėse darbo biržose registruotų neįgaliųjų, kuriems nustatytas nuo 0 iki 45 procentų darbingumo lygis, ir asmenys, kurie pirmą kartą kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo. Neįgalieji galės atstatyti darbo įgūdžius, įgyti arba tobulinti kvalifikacijas bei įgyti kompetencijų norint įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai pasirinkdami iš 12 šiuo metu veikiančių įstaigų, esančių arčiausiai gyvenamosios vietos ir  siūlančių apie 300 skirtingų mokymo programų.

Projekto tikslas – padidinti neįgaliųjų užimtumą, teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas.

Projekto tikslinė grupė – neįgalieji ir asmenys, pirmą kartą besikreipiantys į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriems Kriterijų aprašo nustatyta tvarka nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis.

Projekto partneriai – 10 teritorinių darbo biržų ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Projekto trukmė – 2015 m. kovo 1 d. – 2018 m. vasario 28 d.

Projekto vertė – 7 588 166,13 Eur.  

Projekto finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas.

Europos sąjungos struktūrinės paramos laikotarpis – 2014-2020 m.

  • Dalyvavimas projekte „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“

2015 m. sausio 2 d. Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“, projekto numeris 07.3.1-ESFA-V-401-02-0001.

Projekto įgyvendinimo metu nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. dalyvaus 14 000 teritorinėse darbo biržose registruotų vyresnio amžiaus bedarbių, kuriems bus suteikta galimybė likti aktyviais darbo rinkos dalyviais: 6 200 projekto dalyvių bus suteikta galimybė įgyti naują kvalifikaciją ar patobulinti jau turimas kompetencijas, 7 680 projekto dalyvių bus sudarytos sąlygos grįžti į darbo rinką, darbdaviams mokant subsidiją darbo užmokesčiui ir 120 projekto dalyvių, susiradusiems darbą toliau nuo gyvenamosios vietos, bus kompensuojamos kelionės ar apgyvendinimo išlaidos dalyvaujant bedarbių teritorinio judumo rėmimo priemonėje.

Projekto tikslas – padėti vyresniems negu 54 metų bedarbiams, registruotiems teritorinėse darbo biržose, įsigyti ar tobulinti kvalifikaciją ir (ar) įgyti kompetencijų ir trūkstamų darbo įgūdžių, padedančių integruotis į darbo rinką ir joje įsitvirtinti.

Projekto tikslinė grupė – vyresni negu 54 metų bedarbiai (dalyviui turi būti suėję 55 metai), registruoti teritorinėse darbo biržose.

Projekto partneriai – 10 teritorinių darbo biržų.

Projekto trukmė – 2015 m. sausio 2 d. – 2017 m. gruodžio 31 d.  

Projekto vertė – 20 273 401,30 Eur, iš jų: Europos Sąjungos struktūrinių fondo lėšų – 15 336 219,88 Eur, valstybės biudžeto lėšų – 4 937 181,42 Eur.

Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpis – 2014-2020 m.

  • Dalyvavimas projekte „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“

2014 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamą projektą „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“, projekto numeris 07.3.1-ESFA-V-401-01-0001.

Projekto įgyvendinimo metu projekto veiklose dalyvaus daugiau kaip 10981 teritorinėse darbo biržose registruotų ilgalaikių ir ilgą laiką nedirbusių asmenų, t.y. iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbusių 2 metus ir ilgiau. Ilgalaikiai bedarbiai turės galimybę dalyvauti profesinio mokymo, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, įdarbinimo subsidijuojant ir bedarbių teritorinio judumo rėmimo priemonėse. Profesinio mokymo veikloje dalyvaus 2199 ilgalaikių bedarbių ir 2514 asmenų iki įsiregistravimo TDB nedirbę 2 metus ir ilgiau. Į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę bus nukreipta 729 ilgalaikių bedarbių ir 746 – iki įsiregistravimo TDB nedirbę 2 metus ir ilgiau. Viso 4489 asmenų dalyvaus įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, iš jų 2137 – ilgalaikių bedarbių ir 2352 – iki įsiregistravimo TDB nedirbę 2 metus ir ilgiau, teritorinio judumo priemonėje turės galimybę dalyvauti 304 asmenys, iš jų 172 – ilgalaikių bedarbių, 132 – iki įsiregistravimo TDB nedirbę 2 metus ir ilgiau.

Projekto tikslas – padėti ilgalaikiams bedarbiams ir ilgą laiką nedirbusiems asmenims, registruotiems teritorinėse darbo biržose, įgyti ar tobulinti kvalifikaciją, įgyti kompetencijų, trūkstamų darbo įgūdžių tiesiogiai darbo vietoje, integruotis į darbo rinką ir joje įsitvirtinti.

Projekto tikslinės grupės:

  • ilgalaikiai bedarbiai;
  • ilgą laiką nedirbę asmenys, t.y. iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę 2 metus ir ilgiau.

Projekto partneriai – 10 teritorinių darbo biržų.

Projekto trukmė – 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d.

Projekto vertė – 18.138.397,82 Eur.

  • Dalyvavimas projekte „KAS AŠ“

Pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“, įstaigai buvo skirtas finansavimas iš ESF projekto „KAS AŠ“ įgyvendinimui. Projekto Nr. VP1-2.2-SMM-07-K-03- 037. Projekto pradžia 2012 m. balandžio mėnesį, trukmė trys metai. Kvietėme neįgalius asmenis, socialinės rizikos ir (ar) likusius be tėvų globos vaikus (nuo 16 metų), esamus ir buvusius vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinius (16-29 metų) dalyvauti projekte ir nemokamai įsigyti verslo organizatoriaus, rinkos tyrimo specialisto, padavėjo barmeno, prekybinės salės darbuotojo specialybes ir įgauti daug kitų žinių. Projektas vykdytas 7 Lietuvos savivaldybėse.